tūbas

tū́bas sm. (1) BzBkIII111, K.Būg, Rtr, BŽ42, DŽ, FrnW, NdŽ, Kv, tū̃bas (2) KI437, NdŽ 1. Lex36, Q183, N, VĮ, Rtr, DŽ veltinys: Tū́bo (tūbiniai) batai J.Jabl. Vilnos susivėlė į tūbą Krkt. Susivėlė sąvėlikės į vieną tū́bą, t. y. į daiktą J. Anos buvo visa galva viename tū́be Ms. Giminės, kurios vis danginas iš vietos ing vietą, tur namus panešamus iš vilnų ing tūbą veltus I. Senovė[je] kalnėnai ir žemaičiai tame trobesė[je] milus ir tūbus loviūse vėlė S.Dauk. Tū́bo tū́bo kailiniai, milo milo marškiniai! (d.) J.Jabl. Tūbo tūbo kailiniai, nūšukiniai marškiniai Brs. Tū́bo ausys, liepos kojos, kanapinė uodegėlė JD1298. ^ Toki buvo nusivėlusi [katė] – kaip tū́bas Dr. Mačiau tūbo atvažiuojant! (sakydavo atėjęs svečias, radęs milą veliant). – Atkelk vartus! (atsakydavo jam) TDrI36(Pn). 2. ppr. pl. Rtr, BŽ42, NdŽ, DŽ, Skd, Ms, Lc, Nv, Dr, Tl, Vvr, Jon iš vilnų veltas žiemos apavas, veltinis: Liuob nusiveldinti tū́bus ir an tų tū́bų liuob nagines rauks Kl. Kaliošius antausi an tų tū́bų End. Be tū́bų ne trobo[je] negal iškentėti nu šalčio Pln. Jau pavasaris, o tas da su tū́bais apsiavęs tebevaikščio[ja] Lk. I iš kur kitiejai tus tū́bus bepartrauka End. 3. NdŽ, KŽ veltinis užtiesalas, gūnia: Deda tūbus po plėskių (po plėškėmis), kad nenugraužtų piršių (krūtinės, pečių) arkliui J.Jabl. Patiesti sėdėti ir gulėti tūbai J.Jabl. 4. milo apsiaustas: Kiekdieniniu tūbu apsisiautęs S.Dauk.